Darbo užmokesčio dydis bei mokėjimo tvarka nustatoma tarp darbdavio ir darbuotojo sudarytoje darbo sutartyje. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, o esant rašytiniam darbuotojo prašymui – kartą per mėnesį. Taigi, darbdavys turi pareigą reguliariai mokėti darbuotojui darbo užmokestį.
Darbdaviui pažeidus pareigą laiku sumokėti darbuotojui darbo užmokestį, darbuotojas turi teisę sustabdyti darbo sutarties vykdymą, nutraukti darbo sutartį arba reikalauti delspinigių ar vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
Darbo sutarties vykdymo sustabdymas. Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) norma, leidžianti darbuotojui iki 3 mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjus darbdavį prieš 3 darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemoka darbuotojui viso jam priklausančio darbo užmokesčio. Sustabdžius darbo sutarties vykdymą, darbuotojas neatlieka darbo funkcijų ir jam nemokamas darbo užmokestis už minėtą laikotarpį. Tačiau, jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, darbdavys jam sumoka ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį. Darbuotojui nepagrįstai sustabdžius darbo sutarties vykdymą, darbuotojas atsako už darbdaviui padarytą žalą. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia: 1) kitą dieną po to, kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą; 2) darbdaviui visiškai įvykdžius savo įsipareigojimus ir apie tai informavus darbuotoją; 3) praėjus 3 mėnesių terminui nuo darbo sutarties vykdymo sustabdymo.
Darbo sutarties nutraukimas. Kai darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemoka darbuotojui viso jam priklausančio darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę nutraukti tiek neterminuotą darbo sutartį, tiek ir terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui. Tokiu atveju, darbuotojas turi pateikti darbdaviui rašytinį prašymą, prašant jį atleisti iš darbo dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių, t. y. DK 128 straipsnio pagrindu. Darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, tačiau ne anksčiau kaip po 3 dienų nuo prašymo padavimo dienos. Nutraukus darbo sutartį minėtu pagrindu, atleidimo dieną darbuotojui turi būti išmokėtas ne tik darbo užmokestis bei piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Delspinigiai. Pavėlavus laiku sumokėti darbuotojui darbo užmokestį ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui taip pat mokami 0,06 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, juos pradedant skaičiuoti po 7 dienų nuo tada, kai darbo užmokestis privalėjo būti sumokėtas. Minėta sankcija taikoma tik tuomet, kai darbuotoją ir darbdavį vis dar sieja darbo santykiai. Todėl, pasibaigus darbo sutarčiai, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Tačiau darbo sutarties pasibaigimas neatima teisės iš darbuotojo teismo tvarka reikalauti priteisti delspinigius už pavėluotai mokamą darbo užmokestį už laikotarpį, kai darbo sutartis dar nebuvo nutraukta, laikantis 3 metų ieškinio senaties termino.
Vidutinis darbo užmokestis. Su atleidžiamu darbuotoju darbdavys privalo visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną, nebent darbdavio ir darbuotojo susitarimu numatyta kitaip arba darbuotojas atleidimo dieną nebedirba (pvz. dėl laikino nedarbingumo). Kai darbo sutarties nutraukimo dieną darbuotojas nebedirba, darbdavys privalo sumokėti visas jam priklausančias sumas per 1 dieną nuo darbuotojo reikalavimo atsiskaityti gavimo. Jeigu darbdavys laiku neatsiskaito su atleistu darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės (pvz. nesumoka darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir pan.), už visą uždelsimo atsiskaityti laiką darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
